Su šeima (vaikams 3,5m. ir 5 mėn.) pavasariui atėjus pradėjome kultivuoti savaitgalines keliones mašina aplink Vilnių. Norisi ir po gamtą pablūdyti, kažką apie istoriją sužinoti/prisiminti, bei vaikams Lietuvos grožį parodyti.

Užutrakio dvare (rudenį), nuostabi foto paimta iš:
http://blog.liutkus.eu/uzutrakio-dvaras-ir-parkas/

Viduje geras jausmas klaidžiojant aplink Kernavės piliakalnius, kažkokia gera ten aura. Neries regioniniame parke smagiai pasivėžoinome Velniakampyje ir atradau Pavilnių dvarą. Ten, pasirodo, vasarodavo nemažai Lietuvos inteligentijos (rodos, prie Smetonos).

Dar buvome Dubingiuose, bet su vaikais nespėjome visko, kas man įdomu, apžiūrėti - pavyko tik po piliakalnį pasivaikščioti, tiesa, visai nemažą. Nustebino pilies liekanas saugantis modernus pastatas, kaip kokioj Skandinavijoj gerąja prasme. Į Dubingius vykome pro Nemenčinę - gražios nematytos vietos.

Dar buvom nušovę į Trakus, bet ten taip tradiciškai pabuvom - prie pilies nustūmėm vežimą ir Senojoj kibininėj kibinų nepigių, bet labai gardžių suvalgėm, vyresnėlis net 2 sušveitė.

Europos parkas nepadarė įspūdžio - gamta graži, tačiau nelabai man žiūrėjosi tas žmogaus sukurtas menas. Gal ne to man reikėjo tą akimirką. Plius, suaugusiam 7 eurai už įėjimą - tiesą sakant, nelabai buvo aišku, už ką mokam. Kelionė pro Nemenčinę palei Nerį padarė didžiausią įspūdį.

Šiandien grįžom iš Užutrakio dvaro. Ši kelionė buvo įsimintiniausia. Pats dvaras - dideliame nuostabiame parke palei Galvės ežerą - nespėjome net visko apeiti. Esu buvusi ten prieš kokius 8 metus, tačiau šiandien - tai gražiausia vieta netoli Vilniaus, kur tikrai sugrįšiu. Ačiū Gintarui Abaravičiui už entuziazmą atkuriant Užutrakį.

Beje, šiandien dieną užbaigėm smagiai - Gedinimo 9 Vagos knygyno kavinėje atradome praplėstas kavinės patalpas (mano mylimiausios kavinės!!) ir spėjome pasimėgauti kava/sultimis su pyragaičiais be vaikų rėkimų ir isterikų!

Esu skaičiusi bent 10 knygų saviugdos temomis - apie laimę, gyvenimo pramsę, buzidmą, tikėjimą ir pan. Tačiau, visumą pradėjau matyti, pradėjusi skaityti

Omraam Michael Aivanov knygas. Bet, kiekvienam savas gyvenimo pažinimo kelias.

Kai sunkiai sekėsi žindyti antrąjį sūnų, man labai padėjo pažįstama dula (iš serijos www.dula.lt). Jau kelis mėnesius apie ją mąstau, tyliai žaviuosi ir, žinodama, kad jai šiuo metu finansiškai nelengva, mąstau kažkaip duoti jai pinigėlių, bet, kad nesužinotų, kas davė. Ir, šiandien, įsitikinau, kad dvasinėje plotmėje veikia tie patys dėsniai - kaip tu, taip ir tau - labai norėjau dulai gero ir finansinės paramos, o šiandien man pačiai netikėtai pavyko nuvykti pas mamą ir grįžti atgal sumokėjus tik už kelionę į vieną pusę (susisukau per 40 min, taigi, nereikėjo žymėti pussvalandinio bilieto dukart). PS.: Čia Vilniaus viešojo transporto aktualijos su minutėmis ir pan :)